Tag Archives: Vol. 5.

Komandinio darbo įgyvendinimas grupėse septinta dalis

Komandinio darbo įgyvendinimas grupėse septinta dalis

Taigi, septintoji dalis yra paskutinė, kurioje užbaigsime komandos narių aptarimą ir susipažinsime su literatūros šaltiniais.

“…5. Išvada. Komandinis darbas – sugebėjimas dirbti, siekti vienos vizijos: sutelkus individualius gebėjimus, žinias, patirtį… (Stephen, Robbins, 2002) Kai kurie autoriai (Fullan, 1998; Everard, Morris, 1997 ir kt.) pabrėžia mokytojo profesijos vienišumo problemą. Didžiąją dalį savo darbo laiko mokytojai praleidžia dirbdami vieni su mokiniais klasėje, todėl manoma, kad jie turi mažiau galimybių pasinaudoti komandinio darbo pranašumais. Kita vertus, šiandieninėse ugdymo įstaigose vis labiau populiarėjantys naujieji ugdymo metodai (projektinis darbas, disputai, mokinių darbas grupėse ir kt.), darbuotojų įtraukimas į organizacijos veiklos planavimą, vertinimą, yra ypač palankūs diegti komandinį darbą (Gumuliauskienė, Taputis, 2005).
Komandinį darbą pedagogai dažniausiai renkasi dalyvaudami projektinėje veikloje ir organizuodami renginius.

Literatūra

1. Batesel P. (1994). Grupinio mokymo esmė ir prasmė. Vilnius.
2. Everard B., Morris G. (1997). Efektyvus mokyklos valdymas. Vilnius: Poligrafija ir informatika.
3. Fullan M. (1998). Pokyčių jėgos. Vilnius: Tyto alba.
4. Gumuliauskienė A., Taputis E. (2005). Komandinis darbas švietimo organizacijoje: pedagogų požiūris. // Acta Paedagogica Vilnensia. 2005 15.
5. Jackson W. A. (2007): On the Social Structure of Markets. // Cambridge Journal of Economics 31(2), 235–253.
6. Robinns S. P. (2002). Organizacinės elgsenos pagrindai. Kaunas: Poligrafija ir informatika.
7. Sakalas A. (1998). Personalo vadyba. Vilnius: Margi raštai.
8. Seilius A. (1999). Kolektyvinis valdymas: teorija ir praktika. // Organizacijų vadyba: sisteminiai tyrimai. Nr.12, p.189-210.
9. Stott K., Walker A. (1999). Extending Teamwork in Schools: Support And Organisational Consistency. // Team Performance Management, Vol. 5.
10. Vijeikienė B., Vijeikis J. (2000). Komandinio darbo pagrindai. Vilnius: Rosma.”

1 dalis.

2 dalis.

3 dalis.

4 dalis.

5 dalis.

6 dalis.

Dar viena, šį kartą paskutinė darbo dalis patalpinta neseniai: 2015-02-23

Komandinio darbo įgyvendinimas grupėse šešta dalis

Komandinio darbo įgyvendinimas grupėse šešta dalis

Vis dar tęsiant mano darbo dalių dalybas, vedame į pabaigą komandos narių aptarimą bei jų funkcijas komandoje.

“…Privalumai: sugebėjimas įvykdyti ką pažadėjo, užbaigtumas.
Leidžiami trūkumai: linkę per daug rūpintis, nenoriai atstovaujantys, gali būti smeigtukais.
9) specialistas; Specialistai yra pasišventę įgyti labai specializuotus įgūdžius ar žinias. Jie labiausiai domisi savo subjekto sritimi, kurią jie entuziastingai tobulina ir kurioje jie pasiekia tikrai profesionalų lygį. Jie nesiekia parodyti didelio susidomėjimo kito darbu ir, iš tikrųjų, jie gali būti tais vienišiais, kurie beveik nesidomi kitais žmonėmis.
Pranašumai: puikiai apsirūpinęs žiniomis ir įgūdžiais.
Leidžiami trūkumai: naudingas Eik labai siaurame fronte. Linkęs nematyti viso bendro paveikslo.
Įvairūs komandiniai vaidmenys pasireiškia dalyvaujant įvairiuose respublikiniuose ir tarptautiniuose projektuose, moksleivius ruošiant įvairiems konkursams ir olimpiadoms, dalyvaujant Mokytojų tarybos susirinkimuose, metodinių grupių susirinkimuose ir kt.

4. Grupinio darbo metodai. Batesel (1994) sako, kad grupinis darbas – tai mažos grupės problemų sprendimo forma, užtikrinanti skirtingų grupių panaudojimą, individualią atsakomybę, skatinanti pozityvią abipusę priklausomybę. Gimnazijoje neorganizuojami jokie žaidimai, kad geriau pažinti darbuotojus. Pagal Klaipėdos Pedagogų švietimo ir kultūros centro mėnesio veiklos planą, jei yra numatyta ir organizuojami seminarai komandinio darbo tema, gimnazijos darbuotojai ir jos administracija individualiai sprendžia ar juose dalyvauti. Pvz., 8 akademinių valandų seminaras, skirtas įmonių vadovams, skyrių vadovams, vadovaujantiems vadybininkams ir projektų vadovams bei visiems darbuotojams, norintiems giliau pažinti bendradarbiavimo principais pagrįsto darbo pranašumus ir komandinio darbo kokybę įtakojančius veiksnius. Metodinių ir praktinių užduočių pagalba supažindinti dalyvius su komandos formavimo procesu ir šio proceso praktine būtinybe, pajausti komandinio darbo pranašumus. Išmokti įvertinti savo ir kitų galimą potencialą dirbant komandoje, palaikyti gerą atmosferą darbe bei skatinti komandinį darbą…”

1 dalis.

2 dalis.

3 dalis.

4 dalis.

5 dalis.

7 dalis.

Dar viena darbo dalis patalpinta neseniai: 2015-02-23

Komandinio darbo įgyvendinimas grupėse penkta dalis

Komandinio darbo įgyvendinimas grupėse penkta dalis

Penktoje darbo dalyje pratęsim vis dar nesibaigiančią diskusiją apie komandinį darbą, jų narius ir dalyvius bei jų naudą.

“…Privalumai: Sveikas protas, atsargumas, dalykiškumas.
Leidžiami trūkumai: Entuziazmo ar sugebėjimo motyvuoti kitus trūkumas (be įkvėpimo arba neįkvepiantis, „šaltoka žuvis“).
6) komandos žmogus; Komandos žmogus yra paremiantis, jautrus ir socialus, jis aiškiausiai atpažįsta paslėptas emocines komandos tendencijas. Tokie žmonės yra geri klausytojai ir diplomatai, lojalūs komandai, populiarūs ir švelnios natūros. Jų instinktyvi reakcija į naujas idėjas yra jas plėtoti, o ne užkaišioti jose skyles.
Privalumai: sugebėjimas atitikti žmones ir situacijas, ir skatinti komandos dvasią. Geri diplomatai.
Leidžiami trūkumai: neryžtingi krizių momentais; jie greičiau prisitaikėliai, negu keitėjai.
7) vykdytojas; Taigi mūsų komanda pilna žmonių, kurie gali generuoti ir analizuoti idėjas, duoti grupei kryptį, vadovauti kitiems komandos nariams ir palaikyti jų moralą – bet kas atliks esminį komandos darbą? Vykdytojas. Tai asmuo, kuris turi organizacinių įgūdžių, bendrumo jausmą ir savidiscipliną paversti idėjas ir sprendimus nustatytais ir valdomais uždaviniais. Vykdytojai bendrus planus paverčia veiksmo planais. Jie sunkiai dirba ir yra sistematiški, be to lojalūs ir neturi stipraus asmeninio intereso.
Privalumai: sugebėjimas organizuoti, praktiškas bendrumo jausmas, sunkus darbas, savidisciplina.
Leidžiami trūkumai: lankstumo trūkumas, lėta reakcija į naujas idėjas, atsparumas pasikeitimams.
8) užbaigėjas; Užbaigėjai yra nekantrios ir intravertiškos natūros, tačiau jie gali būti ir laikomi ramiais. Jie rūpinasi dėl to kas gali atsitikti blogo, todėl jie nebūna laimingi, kol atidžiai nepatikrina kiekvienos detalės. To rezultate jie iki skausmo sąžiningi – gali būti nuostabiais korektoriais. Tačiau Užbaigėjai ne itin pritariantys, jie perduoda primygtinumo jausmą, kuris paplinta visoje komandoje, jie taip pat netolerantiški kitų nerūpestingumui….”

1 dalis.

2 dalis.

3 dalis.

4 dalis.

6 dalis.

7 dalis.

Darbo dalis patalpinta neseniai: 2015-02-23

Komandinio darbo įgyvendinimas grupėse ketvirta dalis

Komandinio darbo įgyvendinimas grupėse ketvirta dalis

Tęsiant komandinio darbo dalių ciklą, toliau aptarsime komandos narių atliekamas funkcijas bei jų naudą visai komandai.

Leidžiami trūkumai: linkęs prarasti susidomėjimą praėjus pirminei susižavėjimo fazei. Gali būti per daug optimistiškas ir nekritiškas
3) koordinatorius; Koordinatorius yra labai disciplinuotas ir kontroliuojantis save, be to, jis turi polinkį susikaupti ties užduotimi. Tai padeda išlaikyti komandą dirbančią pagal užsibrėžtą tikslą. Koordinatorius yra stipri vienijanti jėga komandoje, ir jis paprastai būna didžiai gerbiamas kitų komandos narių.
Pranašumai: sugebėjimas vesti derybas ir priimti visus potencialius pagalbininkus pagal jų nuopelnus ir be išankstinio nusistatymo. Turi aiškų tikslų pojūtį.
Leidžiami trūkumai: neišimtinis protas ar kūrybiškumas.
4) formuotojas; Šie asmenybės tipai yra dinamiški, pilni nervingos energijos. Formuotojas yra mokantis bendrauti, impulsyvus ir nekantrus, dažnai susierzina – kartais priartėja prie paranojos. Jiems patinka mesti iššūkius ir juos priimti. Jie stipriai orientuoti į laimėjimus. Nori rezultatų ir darys spaudimą kitiems, kad jų pasiektų – tai gali privesti prie ginčų, bet jie ilgai nesitęs ir bus greitai pamiršti. Formuotojo kaip šefo funkcija yra padėti suformuoti komandos pastangas.
Privalumai: stimulas ir pasiruošimas kovoti su inercija, neefektyvumu, savivale ar savęs apgaudinėjimu.
Leidžiami trūkumai: linkęs į provokacijas, susierzinimą ir nekantrumą. Tendencija užgauti žmogaus jausmus.
5) patarėjas; Šie žmonės yra protingi, stabilūs ir intravertiški. Jie gali būti sausos ir nejautrios asmenybės. Jų stiprybė yra ne idėjų generavimas, bet aiški, bešališka kitų žmonių idėjų analizė. Jie pasveria visus už ir prieš, yra įžvalgūs teisėjai ir retai daro neteisingus sprendimus. Dažniausiai Patarėjai vertintojai nelaidžia komandai imtis klaidingo veiksmų kurso. Tai objektyvūs mąstytojai, savo laiką naudojantys prieiti išvadoms. Jie kritikuoja tik kai mato trūkumus plane ar argumente.

1 dalis.

2 dalis.

3 dalis.

5 dalis.

6 dalis.

7 dalis.

Darbo dalis iškirpta ir patalpinta: 2015-02-23

Komandinio darbo įgyvendinimas grupėse trečia dalis

Komandinio darbo įgyvendinimas grupėse trečia dalis

Trečioje darbo apie komandinį darbą dalyje paliesime narių vaidmenis bei jų atliekančias funkcijas.

“…Gimnazijoje dominuoja ne vienas asmuo, bet viena asmenų grupė – tai gimnazijos administracija. Norint sumažinti dominavimą sprendžiant vieną ar kitą klausimą, problemą, visų pirma tai apsvarstoma gimnazijos metodinėse grupėse, tada organizuojamas bendras susirinkimas, kuriame pateikiamos išvados. Čia taikomas mažų grupių metodas (Sakalas, 1998; Seilius, 1999). Svarbus grupinio darbo elementas – vizualizavimas, kai bet kuris sprendimas visiems parodomas vaizdžiai. Susirinkimų metu naudojama multimedia ir pateikiamos prezentacijos įvairiais klausimais.

3. Komandos narių vaidmenys. Gimnazijoje galima rasti visų tipų komandos narių vaidmenų, nes čia dirba įvairių sričių/mokymo dalykų specialistai bei gimnazijos administracija. Kiekvienas iš jų yra savo srities specialistas, kuriam reikalingi vis kiti, individualūs bruožai ir savybės ir žinoma yra kažkas bendro. Tai kiekvieno komandos nario individuali ir bendra komandoje atliekama veikla. Taigi pagal M. Belbin skiriami komandos narių vaidmenys yra šie (Vijeikis, Vijeikienė, 2000):
1) sėjikas; Šie žmonės yra labai protingi, originaliai mąstantys; pagrindinis jų įgūdis – naujų idėjų generavimas ir sudėtingų problemų sprendimas. Jis sėja sėklas, kurias likusi komandos dalis puoselėja, kol jos atneša vaisius. Sėjikas yra idėjos žmogus.
Pranašumai: genijus, vaizduotė, protas, žinios. Sprendžia sudėtingas problemas.
Leidžiami trūkumai: sklando debesyse, linkęs ignoruoti realias smulkmenas ar protokolą
2) išteklių tyrinėtojas; Išteklių tyrinėtojai taip pat kūrybingi, bet jie negeneruoja naujų idėjų tokiu būdu, kokiu tai daro Sėjikai. Jiems labiau patinka iš kažko kito paimti neapdorotą idėją ir ją išvystyti. Jie – įgudę diplomatai ir derybininkai.
Privalumai: pajėgumas kontaktuoti su naudingais žmonėmis ir tirti naujas galimybes. Sugebėjimas atsakyti į iššūkius…”

1 dalis.

2 dalis.

4 dalis.

5 dalis.

6 dalis.

7 dalis.

Komandinio darbo dalis patalpinta: 2015-02-23

Komandinio darbo įgyvendinimas grupėse antra dalis

Komandinio darbo įgyvendinimas grupėse antra dalis

Antroje dalyje atrasite viską ko trūko pirmoje. Todėl galėsite toliau tęsti pažintį su darbu apie darbą komandoje.

“…Metodinė grupė:
1) racionaliai derina ugdymo srities, dalyko, toje pačioje klasėje dirbančių mokytojų ugdymo planavimą, ugdymo procesą, vertinimą, vadovėlių ir mokymo priemonių pasirinkimą;
2) aptaria naujus dokumentus, metodikos naujoves, tarpdalykinę integraciją, ugdymo procese mokinių sukauptą patyrimą;
3) tariasi dėl mokomųjų dalykų planų rengimo principų ir tvarkos, mokomųjų dalykų, modulių, pasirenkamųjų dalykų pasiūlos;
4) sudaro individualiąsias dalykų, gabių ir specialiųjų poreikių mokinių ugdymo individualizuotas programas;
5) nagrinėja ugdymo sėkmingumą, mokinių pasiekimus, pedagogines problemas, dalijasi gerąja patirtimi;
6) dalyvauja diagnozuojant mokinių pasiekimus;
7) keičiasi informacija ir bendradarbiauja su kitomis metodinėmis grupėmis;
8) analizuoja kvalifikacijos tobulinimo renginių kokybę;
9) teikia siūlymus Metodinei tarybai ugdymo turinio formavimo ir ugdymo organizavimo klausimais.
Gimnazijos metodinė taryba jungia Metodinių grupių pirmininkus. Ji renkama dvejiems metams.

2. Gimnazijoje taikomi grupinio mąstymo simptomai:
1. Priimant sprendimą, mokytojai linkę apsiriboti vienos ar dviejų alternatyvų, o ne visų realių galimybių svarstymu. Dažniausiai balsuojama už arba prieš svarstomą klausimą.
2. Nesikreipiama patarimo į pašalinius specialistus, kurie galėtų duoti tikslesnės informacijos apie potencialius privalumus ar trūkumus, nes tai remiasi į finansines išlaidas, o švietimo finansavimas menkas.
3. Grupės nariai aktyviai domisi faktais ir nuomonėmis, kurios palaiko jų sprendimą, ir ignoruoja visas kitas. Pasigendama metodo, kuris reguliuotų sprendimų priėmimo procesą taip, kad visi grupės nariai nevaržomai galėtų išsakyti savo nuomones, nuostatas bei požiūrius ir būtų išvengta bet kokio vieno ar kelių žmonių, nors ir pripažintų grupėje lyderiais (šiuo atveju, administracijos), įtakos, savos nuomonės primetimo…”

1 dalis.

3 dalis.

4 dalis.

5 dalis.

6 dalis.

7 dalis.

Straipsnio ir darbo dalis patalpinta: 2015-02-23

Komandinio darbo įgyvendinimas grupėse

Komandinio darbo įgyvendinimas grupėse (1)

Patalpinu savo darbo dalį, kad studentai galėtų susipažinti, įvertinti ir turėti pavyzdį.

“DARBO KOMANDOSE KURSO NAMŲ DARBUI UŽDUOTIS

1. Apibūdinti organizaciją, kurioje dirbate (kurią nagrinėjate). Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazija – dieninė, savarankiško mokymosi bendrojo lavinimo mokykla Klaipėdoje, vykdanti pagrindinio, vidurinio ir papildomo ugdymo programas. Pirmoji lietuviška gimnazija Klaipėdos mieste, įkurta 1922 m. Steigėjas Klaipėdos miesto savivaldybės taryba. Gimnazijoje dirba 73 mokytojai: 4 mokytojai ekspertai, 42 mokytojai metodininkai, 19 vyresniųjų mokytojų. Gimnazijai skirti 87,2 pedagoginių etatų ir 31,25 techninių darbuotojų etatų. Gimnazijoje siekiama teikti kokybiškas švietimo paslaugas saugioje šiuolaikinius reikalavimus atitinkančioje mokymosi aplinkoje, šiuo atveju mokytojai ir mokyklos administracija dirba kaip viena komanda. Plėtojamas bendruomenės narių dalyvavimas gimnazijos veiklos stebėsenoje, veiklos kokybės įsivertinime ir problemų sprendime. Gimnazijos veiklos tobulinimo rekomendacijoms parengti buvo sudarytos 3 komisijos ir 7 iniciatyvinės grupės. Gimnazijos administracija ieško priemonių ir būdų, kaip mobilizuoti gimnazijos narių energiją ir jų gabumus tam, kad būtų pasiekti gimnazijos tikslai (Stott, Walker, 1999)
Efektyviausios komandos, kurios turi optimalų žmonių skaičių. Mažoje komandoje (2-3 žmonės) gali trūkti nuomonių įvairovės, o didelėse komandose (daugiau nei 136 žmonių) neįmanoma efektyvi sąveika, sudėtingesnis koordinavimas (Jackson, 1996). Vadinasi optimaliausias komandos narių skaičius 4-12 žmonių. Gimnazijos metodinei veiklai organizuoti sudaromos efektyvios komandos, vadinamos Metodinėmis grupėmis.
Metodinės grupės sudaromos pagal ugdymo koncentrą, klases, ugdymo sritis, dalykus ar laikinai tam tikrai pedagoginei problemai spręsti.
Metodinei grupei vadovauja atviru balsavimu grupės narių dvejiems metams išrinktas pirmininkas, kuris organizuoja posėdžius ir apie posėdžio laiką, svarstyti parengtus klausimus narius informuoja ne vėliau kaip 3 dienos iki posėdžio pradžios… ”

2 dalis.

3 dalis.

4 dalis.

5 dalis.

6 dalis.

7 dalis.

Darbo dalis patalpinta: 2015-02-23